Bidirectional Soundobject (Souppots, Audio transducer)
Text: Ramūnas Čičelis
Sound soup gourmet
In ideal case a word and a view should be the same. In this way you can understand the beginning of Holy Bible: “In the beginning there was a Word”. In eastern hieroglyphs this similarity is kept till now. In Western world a language means logical schemes and patterns of mind. Some talented poets create their own languages. A nature has it's sound language. In most languages people have only tens of word to express natural sounds. But maybe we need to listen but not to express? The sound of city and nature differs very much only from the first hearing. Discussions about similarities and differences between nature and culture. Nature lost this fight centuries ago. You can't find almost no corners in a world without cultural imprint. But what are the differences between cultural sound and techno cultural noise. Maybe it is a question of attitude. There are some people, whom the technical sound is more cultured than a sound of classic symphony. Technical sound lies more rare. Technical sound of a big city tries to swallow environment. Of course, the sounds of Klaipėda port differ from the sound of Vilnius streets. It's interesting that you can collect sounds, become kind of sound gourmet: to choose hearing occasional and not very simple sounds. The best way to check the connections between sound and view is to close your eyes and become free of view, to live in sound reality only. Then the sound doesn't fall so deeply and is easier understandable. There are some repeating and very severe situations for sound gourmets: short, repeating and intensive sound, which can drive you crazy. The visual equivalent of such a sound is a mosaic. You close your eyes and see the rests of sound garbage. You can avoid the domination of boring views, only if you change the way of life, become outsider and isolated. But it's more interesting to look for your own sound environment: what is the sound of silence? Traditionally, we think that silence doesn't have any sound. But the sign of silence is a beep in your ears. The situation is quite similar to eating: the best way is to choose delicious and non harmful food, but if one day you decide that you eat harmful food, starving will not be a way out. So look for your own sound.
Gurmaniška garsų sriuba
Idealiu atveju vaizdas ir žodis turbūt turėtų sutapti. Bent jau taip galima interpretuoti Šventąjį Raštą, kuris pradedamas fraze „Pradžioje buvo Žodis“. Rytiečių hieroglifuose ši sutaptis turbūt yra išlaikyta iki šiol. Vakaruose kalba daugiau reiškia tam tikras logines schemas, mąstymo klišes. Neveltui talentingi poetai susikuria savakalbes, kad galėtų išreikšti sąmonės vaizdą garsais. Gamta taip pat turi savo garsinę kalbą. Deja, žmogus daugelyje kalbų teturi vos kelis šimtus garsažodžių, kuriais išreikštų tai, ką girdi. Bet gal tereikia klausytis, o ne bandyti kažką išreikšti? Gamtos ir miesto garsas tik iš pirmo girdėjimo (paprastai taip nesakoma) labai skiriasi. Diskusijos apie natūralumo ir kultūros panašumus ir skirtumus. Natūralumas jau seniai nugalėtas kultūros. Vargiai besurasi gamtos kampelį, nepaveiktą žmogaus. Tačiau kuo skiriasi kultūros garsas nuo techninės kultūros triukšmo. Turbūt tai – požiūrio klausimas. Kam nors technikos garsas gali būti daug kultūringesnis už klasikinės simfonijos skambėjimą. Bent jau tuo, kad technika nesistengia apgauti. Dideliame mieste technikos garsas, būdamas labai tikras, stengiasi praryti aplinką. Ir tik taip atrodo, kad kiekvienas miestas labai skiriasi garsų specifika. Aišku, Klaipėdos uosto garsai gerokai kitokie nei Vilniaus centrinėse gatvėse. Įdomu, kad garsus galima kolekcionuoti, tapti savotišku klausos gurmanu: rinktis girdėti atsitiktinius, neiškart išgirstamus derinius ar artefaktus. Geriausias būdas patikrinti vaizdo ir garso junglumą – užsimerkti ir išsivaduoti nuo vaizdo, išgyventi tik audio realybę. Tada garsas neįkrinta taip giliai, yra lengviau perprantamas. Būna net pasikartojančių situacijų, kurios yra labai priešiškos garso gurmanams: trumpas intensyvus arba nuolat besikartojantis garsas, galintis išvaryti iš proto. Vaizdinis tokios beprotybės atitikmuo būtų koliažas arba mozaika. Užmerki akis, o jose žybčioja vaizdų šiukšlių likučiai. Nuo įkyrių vaizdų karaliavimo apsaugoti gali tik radikalus sprendimas keisti gyvenimą, pasišalinti, tapti autsaideriu, gal net izoliuotis. Tačiau daug įdomiau sąmoningai ieškoti savo garsinės aplinkos. Koks yra tylos garsas? Įprasta manyti, kad tyla neturi garso. Vis dėlto jos žymuo yra spengimas ausyse. Situacija čia panaši kaip ir su valgymu: geriausia rinktis skanų ir sveikatai nekenksmingą maistą, tačiau jei vieną dieną nuspręsi, kad maitiniesi nesveikai, badas nebus išeitis. Taigi ieškokime savo garso.